Kai Silvija pamatė, kad išnuomoja prekybinies patalpas Kaune būtent toje vietoje, kur ji kadaise svajojo atsidaryti suvenyrų krautuvėlę, ji nė kiek neabejojo – tai tiesiog jai siųstas ženklas. Dabar, o ne kažkada kitą kartą, jai metas čia pradėti savo versliuką. Tačiau tai buvo šiek tiek seniau, o dabar ji jau džiaugiasi, kad kadaise visgi nutarė surizikuoti, išeiti iš komforto zonos ir atsidaryti savo versliuką.
Mergina atidarė savo papuošalų parduotuvę
Dabar mergina džiaugiasi, kad išnuomotose patalpose Kaune puikuojasi jos sukurta papuošalų parduotuvė. Jai dėl to tikrai labai džiugu, tačiau taip pat ji nerimauja, kad nepasikeistų mokesčių mokėjimo tvarka, kadangi jeigu smulkusis verslas bus dar labiau apmokestintas, pasidarys visgi tik sunkiau.
Anksčiau visada mėgo krapštytis su darbeliais
Mergina pasakoja, kaip viskas prasidėjo. „Visada buvau kruopšti ir man patiko daryti rankdarbius. Jeigu žiūrėdavau kokį filmą, klausydavau muzikos ir panašiai – tai visada rankose turėdavau kažkokį darbelį. Ar mezginį, ar nėrinį, ar siuvinėjimą. Man patiko tokia kūryba, o ne pasyvus buvimas. Bet tokia konkreti, praktiška, o ne kažkokia transcendentinė kūryba, kur ten kalbiesi su dvasiomis ar filosofais ir mūzomis. Paskui perėjau prie to, kad kartais jau tik kažką kurdavau visą dieną, nereikėdavo nei filmo pašonėje, nei nieko daugiau. Tiesiog įnikdavau į tą veiklą ir būdavo labai smagu“, – sako mergina.
Pradėjo kurti papuošalus
Silvija sako, kad vieną dieną prisižiūrėjusi internete mokomųjų video, ji ėmė kurti papuošalus. „Aš iš tiesų negalvojau, kad tai bus mano verslas. Tai dariau tiesiog dėl smalsumo. Pamačiau, kaip tai daroma, kokie principai. Tiesiog taip buvo, kad nuėjus į parduotuvė neradau tokių papuošalų, kokių norėjau, ir reikėjo kažką galvoti. Taigi, ėmiau kurti tokius papuošalus, ir man tas dalykas labai patiko. Paaiškėjo, kad tie papuošalai gražūs ne tik man, bet ir kitiem. Atsirado jų poreikis. Žmonės ėmė klausinėti, kada pagaminsiu, ir prašyti, kad ir jiems kažką padaryčiau. Buvau nustebusi. Neturėjau tiek laiko, nes dar dirbau ir kitame darbe. Tad po darbo bandydavau kažką daryti, iškart parduodavau. Galiausiai tų užklausų jau buvo tiek daug, kad supratau, jog jeigu įdėčiau bent kiek pastangų į reklamą, turbūt galėčiau visai pragyventi iš užsakymų. Išėjau iš darbo ir ėmiau gyventi tik iš papuošalų. Tačiau tik dirbti namuose yra nuobodu, todėl dabar turiu ir atsidariusi studiją, kurioje ir dirbu, ir čia yra nedidelė fizinė parduotuvė“, – pasakoja jaunoji Kauno verslininkė.