Bipolinis sutrikimas, dar žinomas kaip manijos-depresijos sutrikimas, yra psichikos sveikatos sutrikimas, kurį pasižymi cikliškais nuotaikos pokyčiais: nuo manijos iki depresijos fazių.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Bipolinio sutrikimo atsiradimą lemia įvairūs veiksniai, kurie gali būti biologiniai, genetiniai, aplinkos ir psichosocialiniai.
- Biologiniai veiksniai: Mokslininkai mano, kad bipolinis sutrikimas gali būti susijęs su smegenų disfunkcija, įskaitant neurotransmiterius, kurie yra chemiškai pagrįsti signalai, padedantys neuronams bendrauti. Tai gali sukelti nepakankamą nuotaikos reguliavimą.
- Genetiniai veiksniai: Tyrimai rodo, kad bipolinis sutrikimas gali būti paveldėtas. Žmonės, turintys šeimos narius su bipoliniu sutrikimu, turi didesnę riziką susirgti šia liga.
- Aplinkos veiksniai: Stresas, trauminiai įvykiai ir fizinės ligos gali prisidėti prie bipolinio sutrikimo vystymosi. Stresas gali sukelti biocheminius pokyčius smegenyse, galinčius trukdyti nuotaikos reguliavimui.
- Psichosocialiniai veiksniai: Asmenys, turintys tam tikras asmenybės savybes ar elgsenos modelius, gali būti labiau linkę į bipolinį sutrikimą. Pavyzdžiui, žmonės, linkę į impulsyvumą, gali būti labiau pažeidžiami nuo manijos epizodų.
Bipolinio sutrikimo simptomai
Bipolinis sutrikimas pasireiškia dviem pagrindiniais simptomų rinkiniais: manija ir depresija.
Manijos metu asmuo gali jaustis nepaprastai energingas, labai optimistiškas ir pernelyg pasitikintis savimi. Kiti simptomai apima sumažėjusį poreikį miegoti, padidėjusį kalbėjimo greitį, greitai besikeičiančias mintis, padidėjusį dėmesį, impulsyvų elgesį ir neatsargius sprendimus. Depresijos metu, asmuo gali jaustis liūdnas, bejėgis, prarasti motyvaciją ir susidomėjimą veikla, kuri anksčiau teikė malonumą. Kiti simptomai apima miego problemas, nuovargį, susivaldymo praradimą, koncentracijos sutrikimą, kaltės jausmą ir mintis apie mirtį arba savižudybę.
Bipolinio sutrikimo gydymas
Bipolinio sutrikimo gydymas yra ilgalaikis ir apima vaistų terapiją, psichoterapiją bei gyvensenos pokyčius. Dažniausiai naudojami vaistai yra nuotaikos stabilizatoriai, antipsichotikai ir antidepresantai. Jie padeda kontroliuoti nuotaikos svyravimus, mažinti simptomų sunkumą ir užkirsti kelią naujiems epizodams. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija ar šeimos terapija, gali padėti pacientams atpažinti ir valdyti simptomus, pagerinti tarpasmeninius santykius ir įgyti naujų įgūdžių, padedančių susidoroti su stresu ir problemomis. Sveika gyvensena, apimanti tinkamą mitybą, pakankamą fizinį aktyvumą, reguliarų miegą ir streso valdymą, yra svarbi bipolinio sutrikimo gydymo dalis. Taip pat svarbu išmokti atpažinti ir išvengti veiksnių, kurie gali sukelti nuotaikos svyravimus.